Parama zoologijos sodui
Žinau, kad Lietuvos zoologijos sodai neblizga. Ir dažnai girdžiu nuomonę, kad viskas ką mes galime padaryti, tai pasirašyti peticiją dėl tokių įstaigų uždarymo. O gal viskas nėra jau taip baisiai blogai?
Taip, gyvūnai ir aplinka neatrodo ir galimai dar negreit, o gal ir niekada neatrodys taip kaip galėtų ar kaip mes įsivaizduojame tobulą zoologijos parką. Su laisvai besiganančiais drambliais, šniokščiančiais kriokliais ir juose besimaudančiais begemotais iš tolo nužiūrinėjamais ryškiaspalvių flamingų. O kur dar godžiai nuo medžio lapus rupšnojanti žirafa vardu Melmanas. Be purvo, su nuolat žaliuojančia neištrypta žole… nes gi medžių lapeliai kasnakt atauga, gyvūnai tikrai visada prižiūri veją ir gamtoje tai jau tikrai, kad niekada nebūna pr.š.k.ta.
Vaizduotė magiškas dalykas ir gali nunešti labai toli, tačiau grįžus į realybę supranti, kad nei šarmingo begemotuko, nei flamingo su laimingai straubliu mojuojančiu drambliu čia nebus ir kas baisiausia, liūtas su zuikiu irgi nebus geriausi draugai.
Klimatas, plotai, gamtos dėsniai, lankytojų srautai ir finansavimas priveda prie to ką turime. Aš matau lėtą progresą, bet tikiu, kad ateis diena kai turėsime geriausią ką galime turėti atsižvelgiant į geografinę padėtį ir kitus lemiančius veiksnius.
Tai visgi, ką mes galime padaryti? Aplankykite zoologijos sodą, gerai praleiskite laiką ir gal susitiksime prie gražaus baltosios pelėdos aptvaro 🙂